Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir Dhyana)

Tai yra pats svarbiausias punktas, nes mes tampame tuo, kas galvojame esą. Taigi privalome stengtis puoselėti tik pozityvias ir kūrybingas mintis, nes tik taip galėsime džiaugtis gera sveikata ir vidine ramybe. Teigiamas požiūris į gyvenimą gali būti išvystytas studijuojant ir praktiškai pritaikant savo kasdienybėje Vedantos filosofiją. Reguliariai medituodami, mes galime pažaboti protą ir vadyti savo mintis.

Kai ežero paviršius yra ramus, galima aiškiai matyti dugną. Tai yra neįmanoma, kai vanduo stipriai banguoja. Taip pat ir su protu- kai protas yra ramus- be minčių ir troškimų, galima suvokti savo tikrąją Savastį, o tai ir yra joga.

Savo minčių „bangas" mes galime suvaldyti dviem būdais: koncentruodami protą į vidų (bandome suvokti savo tikrąją Savastį, kas Aš esu?) arba į kokį nors išorinį objektą.

Kai ką nors darome itin susidomėję, pavyzdžiui, skaitome įdomią knygą, visas išorinis pasaulis su savo rūpesčiais ir problemomis išnyksta. Taip yra todėl, kad protas yra sutelktas į vieną objektą- skaitomą knygą. Proto gebėjimas susikoncentruoti nėra kažkas ypatinga, jis yra įgimtas visiems.

Meditacija nėra kažkas, ko joga turi mus išmokyti; jūs jau turite gebėjimą nuraminti savo mintis ir susitelkti. Kai protas visiškai į ką nors sutelktas, mes nebepastebime laiko tėkmės- laikas nustoja egzistuoti. Laikas- proto sukurta koncepcija. Laikas, erdvė ir priežastingumas bei visi išoriniai potyriai yra proto kūriniai.

Protu patiriamas laimės jausmas yra laikinas ir ribotas. Norėdami pasiekti ilgalaikės laimės ir visiškos ramybės būseną, pirmiausia turime išmokti nuraminti protą, jį sutelkti ir, pagaliau, peržengti proto ribas. Sutelkus protą į vidų, į savo tikrąjį „Aš", mes galime žymiai pagilinti koncentraciją. Taip pasiekiama meditacijos būsena.

Meditacija- tai patirtis, kurios neįmanoma perteikti, lygiai kaip aklam žmogui neįmanoma apsakyti spalvų. Visos mūsų įprastinės patirtys yra apribotos laiko, erdvės ir priežastingumo. Neįmanoma peržengti šių apribojimų, naudojantis tik savo įprastiniu suvokimu.

Potyriai, kuriuos galime apibrėžti praeities, dabarties ir ateities sąvokomis, nėra transcendentiniai. Laiko koncepcija iš tiesų yra iliuzinė, nes praeitis ir ateitis neegzistuoja dabartyje, o dabarties mes negalime suvokti, nes ji yra nepamatuojamai maža ir nuolatos kintanti. Mes gyvename iliuzijoje.

Meditacijoje visi šie apribojimai yra peržengiami. Čia nėra nei praeities, nei ateities, tik suvokimas, kad „Aš esu" amžinoje Dabartyje. Tokią būseną įmanoma pasiekti tik nuraminus savo protą.

Gilaus miego (be sapnų) būsena yra pati artimiausia meditacinei- joje taip pat nėra nei laiko, nei erdvės, nei priežastinių ryšių. Tačiau medituodami, skirtingai nei miegodami, mes esame visiškai sąmoningi. Be to medituojant psichikoje vyksta didžiuliai pokyčiai. Pažabodama protą ir nuramindama mintis, meditacija dovanoja mums ramybę.

Fiziniame lygmenyje meditavimas padeda prailginti augimo ir atsinaujinimo (anabolinius) procesus ir sulėtinti irimo (katabolinius) procesus. Paprastai žmoguje iki 18 metų dominuoja anaboliniai procesai. Nuo 18 iki 35 tarp augimo ir irimo yra pusiausvyra, o peržengus 35 metų amžiaus ribą, pradeda dominuoti kataboliniai procesai. Reguliarus meditavimas gali juos žymiai sulėtinti. Tą sąlygoja įgimtas kūno ląstelių, kurias valdo mūsų pasąmonė, imlumas. Moksliškai įrodyta, kad teigiamos mintys sąlygoja teigiamus pokyčius mūsų ląstelėse. Kadangi medituojant protas ilgam laikui nuteikiamas pozityviai, tai padeda mūsų organizmo ląstelėms atsinaujinti ir sulėtinami irimo procesai.

Meditacijos neįmanoma išmokti, kaip ir neįmanoma išmokti miegoti. Abi būsenos yra tiesiog patiriamos. Tačiau yra dalykų, kuriuos reikėtų žinoti, norint pradėti medituoti.

Patarimai norintiems medituoti:

1. Pradedantiesiems ypatingai svarbus pratybų reguliarumas, ta pati vieta ir laikas. Būtent tai padeda per trumpiausią laiką nuraminti protą.

2. Pats geriausias laikas meditacijai- saulei tekant ir leidžiantis, kai atmosfera prisipildo ypatingos dvasinės jėgos. Jei neturite galimybių nuolat medituoti šiuo metu, pasirinkite kitą laiką, kai galite pasitraukti nuo kasdienės veiklos ir nusiraminti bei susitelkti. Svarbiausia yra meditacijos reguliarumas.

3. Pabandykite įsirengti atskirą erdvę, skirtą meditavimui. Jei praktikuojate reguliariai, ši vieta prisipildys ypatingų dvasinių vibracijų.

4. Medituodami turėtumėte sėdėti veidu į Rytus arba į Šiaurę, kad galėtumėte pasinaudoti magnetinių laukų skleidžiamomis vibracijomis. Sėdėti reikia patogioje, stabilioje pozoje, sukryžiavus kojas. Stuburas ir kaklas turi būti tiesūs, bet neįtempti.

5. Prieš pradedant, duokite protui nurodymą likti ramiam tam tikrą laiką. Pamirškite praeitį, dabartį ir ateitį.

6. Sąmoningai nuraminkite kvėpavimą. Pradėkite nuo 5 min. gilaus kvėpavimo pilvu- taip geriau aprūpinsite smegenis deguonimi. Tada sulėtinkite kvėpavimą, kad jis taptų vos juntamas.

7. Kvėpuokite ritmingai: per 3-4 sek. įkvėpkite ir per 3-4 sek. iškvėpkite. Ritmingas kvėpavimas reguliuoja pranos (gyvybinė energijos) tėkmę.

8. Pradžioje leiskite protui truputį paklajoti. Jis šiek tiek pašokinės nuo vienos minties prie kitos, kol pagaliau susikoncentruos. Kartu koncentruojasi ir prana.

9. Negalima jėga priversti protą nurimti. Tai tik sukeltų naujas proto bangas, trukdančias medituoti.

10. Pasirinkite koncentracijos tašką, į kurį galėtumėte sutelkti savo dėmesį. Intelektualios prigimties žmonės gali įsivaizduoti šį tašką tarp antakių (Adžna čakra). Emocionalios prigimties gali pasirinkti tašką esantį krūtinės centre (Anahata čakra). Pasirinkę koncentracijos tašką, jo nebekeiskite.

11. Sutelkite visą dėmesį į koncentracijos tašką. Galite jame vizualizuoti šviesą. Jei naudojate mantrą- kartokite ją mintyse, derindami su kvėpavimu. Jei neturite asmeninės mantros, naudokite OM. Mintyse kartojama mantra veikia stipriau, bet jei jaučiatės apsnūdęs, galite kartoti balsu. Mantros niekada nekeiskite.

12. Kartojant mantrą, garso ir minties vibracijos susilieja, atvesdamos mus į gryną mintį. Tai subtili palaimos būsena, kuriai būdingas dualizmas (kai suvokiamas ir objektas ir, subjektas).

13. Po ilgų pratybų, dualizmas išnyksta ir pasiekiama Samadhi- viršsąmoninė būsena. Būkite kantrūs- tai trunka labai ilgai.

14. Pasiekęs Samadhi, žmogus pasineria į palaimingą būseną, kur Žinantysis, Suvokimas ir Žinios tampa viena. Šią viršsąmoninę būseną yra pasiekę visų tikėjimų mistikai.

Jei medituosite bent pusvalandį per dieną, sugebėsite likti ramūs ir stiprūs visų gyvenimo iššūkių akivaizdoje. Meditacijos metu gaunama energija švelniai veikia protą, nervų sistemą ir kūną. Ji atveria intuicijos duris į amžiną ramybę ir palaimą.